Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ar tiesa, kad iš žuvų lietuviai labiausiai perka silkę?

Lietuviams silkės produktai tai – ne tik kasdienis maistas, bet ir kiekvienos didesnės šventės atributas. Na, o per Adventą, Kūčių vakarienę, Pelenų dieną, Gavėnę  šios žuvies produktų  suvartojama ypač daug.

2. Iš kur silkės atkeliauja į Lietuvą?

Silkės į Lietuvą atkeliauja iš Norvegijos, Farerų salų,  Islandijos. Silkė gaudoma Atlanto vandenyne.

3. Kokiais būdais paruošta silkė pasiekia parduotuves?

Parduotuvėse vartotojus  silkė  pasiekia technologiškai apdorota ir paruošta, t.y. silkė su galva,  skrosta silkė be galvos, silkių filė su oda ir be odos.  Technologiniu būdu paruošta silkė gali būti sūdyta, marinuota, rūkyta, kepta. Šiandien silkės gaminių pasiūla yra didelė, kur silkių filė pateikiama su įvairiomis daržovėmis, vaisiais, prieskoniais ir jų mišiniais majonezo, pomidorų, garstyčių  padažuose, užpiluose, marinatuose, augaliniuose aliejuose.

4. Kaip vyksta technologinis silkių paruošimo procesas? Kokie prieskoniai tinkamiausi?

Silkė su galva ir silkių filė gaunama užšaldyta. Pirmiausiai pagal technologinį procesą silkė defrostuojama,  t.y. atšildoma iki 0-1 Laipsnių celsijaus temperatūros. Toliau silkė  brandinama, t.y.  norint pagaminti sūdyta silkę, ji sūdoma  sūryme, marinuota silkė marinuojama marinate. Brandinimo proceso trukmė nuo 3 iki 5 parų. Jei gaminama silkių filė be odos, tai nulupama oda ir toliau ruošiama pagal technologinę instrukciją su kitais ingridientais ir  užpilama  įvairiais padažais, marinatais ar augaliniais aliejais. Silkei paruošti naudojami tradiciniai  prieskoniai – kvapieji pipirai, lauro lapeliai, kalenda ir  įvairūs prieskonių mišiniai.

5. Nuo ko priklauso silkės skonis?

Silkės skonis priklauso nuo gaudymo sezono, technologinio paruošimo būdo. pvz. pavasarinio neršto metu pagaunama liesesnė silkė, turinti iki 10 proc. riebalų, o silkė pagauta vasaros pabaigoje – rudens pradžioje turi apie 20 proc. riebalų. Tokioje silkėje  yra maksimalus kiekis riebiųjų rūgščių.

6. Silkė – riebi jūrų žuvis. Kokią naudą organizmui ji teikia?

Silkė labai vertingas maisto produktas, nekaloringas, lengvai virškinamas. Silkėje esantys baltymai pasisavinami greičiau ir geriau nei gyvuliniai, dėl to mažiau apkraunama virškinimo sistema. Joje gausu  baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų. Silke turtinga polinesociuju riebiuju rugsciu omega-3. Sios rugstys salina is organizmo kenksminga cholesteroli. Silkė – subalansuotas mineralų šaltinis. Silkėje mažai natrio, bet labai daug kalio. Ši žuvis aprūpina organizmą selenu, jodu, fosforu, kalciu, magniu, fluoru, cinku,  vitaminais A, D, B12, E. Pvz. vitaminas D reikalingas kaulų ir inkstų darbui.

Fosforas stiprina dantis ir kaulus kurio silkeje yra labai daug. Be to, fosforas vaidina svarbu vaidmeni smegenu, sirdies, raumenu veikloje. Gerina atminti.
Dėl didelio baltymu ir omega-3 rugsciu kiekio puikiai pasalina nuovargi.

Silkė tinkama skydliaukes sutrikimu profilaktikai ir gydymui, nes 100 g sudytos silkes turi 77 mikrogramus jodo. Paros normai-190 gramu silkes.
Daug yra seleno, kuris dukart sumazina rizika susirgti skrandzio ar zarnyno veziu, letina senejimo procesa.

Silkėje esančios naudingosios medžiagos padeda organizmui kovoti su stresu, stiprina nervų sistemą, imunitetą, gerina fizinę bei psichinę būklę, saugo ląsteles nuo kenksmingų oksidantų.

7. Kokiems patiekalams yra tinkama ši žuvis? Su kuo ją galima valgyti?

Kad silkė būtų skani ją reikia sumaniai ir išradingai paruošti, o mūsų šeimininkės tikrai išradingos: silkė su grybais, burokėliais, morkomis, svogūnais ir pomidorų padažu, įvairiai marinuota, suktinukai ir maltinukai.

Susisiekime