IKi 15 amžiaus dėl nemalonaus kvapo bei kartaus skonio silkė buvo laikoma niekam tikusia žuvimi - ją atiduodavo elgetoms ir raupsuotiesiems. Tačiau kartą vienas olandų žvejys, prieš sūdydamas, pašalino žiaunas. Taip paruošta silkė tiesiog tirpo burnoj - ji buvo riebi ir maloniai kvepėjo. Taip ir prasidėjo ligi šiol nesibaigiantis silkių bumas ne tik Olandijoje, bet ir visoje Europoje.

Taigi, šiek tiek statistikos - Lietuvos gyventojas per metus suvalgo vidutiniškai apie 16 kilogramų, tuo tarpu Ispanijos gyventojas - daugiau nei 40 kilogramų žuvies. Per pastaruosius metus žuvies suvartojimas Lietuvoje didėjo, nors yra vis dar mažiausias ES  šalyse. Vidutiniškai kitų Europos šalių gyventojai, per mėnesį suvartoja apie 24  kilogramus gaminių iš žuvies.


Silkė- vertinga žuvis, neatsiejama daugelio šalių gyventojų raciono dalis.Ypatingai mėgstama lietuvių. Ji jau spėjo tapti  pasninko  ir  Kūčių  simbolių  Silkės riebalai lengvai pasisavinami.Racionaliai naudojama silkė teikia tik naudą. Žuvyse esantis vertingų medžiagų derinys apsaugo žmogų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, sumažina infarkto, insulto rizika, gerina smegenų veiklą, stiprina imunitetą , regėjimą, apsaugo nuo alerginių reakcijų ir kai kurių vėžinių susirgimų. Viso pasaulio sveikatos specialistai žuvies rekomenduoja valgyti bent du kartus per savaitę. Žuvyse gausu fosforo, geležies, vario, kalio, seleno, o jūrų žuvyse- ir jodo.

Silkė — vertinga žuvis. Senais laikais ji buvo tikras delikatesas, tačiau šiandien jos nusipirkti ir paskanauti gali kiekvienas. Ir rinktis tikrai yra iš ko.

Tyrimas parodė, kad silkės vartojimas didina didelio tankio lipo proteinų - vadinamojo „gerojo“ cholesterolio – kiekį, ku rie su mažina ate ro sklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Be to, mokslininkė aptiko, jog silkės taukai mažina riebalų ląstelių – adipocitų- dydį, o tai savo ruožtu mažina 2 tipo diabeto atsiradimo riziką. Taip pat silkėje yra ir antioksidantų. „Silkėje gausu žmogaus organizmui reikalingų riebalų rūgščių omega-3, vitamino D ir B12, seleno. Be to, šios žuvies privalumas yra dar ir tas, kad jos jūroje gausu ir ji yra pigi“, – teigia švedų mokslininkė.

Mokslininkė teigia, jog teigiamą silkės poveikį žmogaus organizmui galima paaiškinti tuo, kad šioje žuvyje yra gausu omega-3 rie balų rūgščių, įeinančių ir į žuvų taukų sudėtį. Tačiau mokslininkė nerekomenduoja silkę keisti žuvų taukais. Nes tokiu atveju organizmas negautų reikalingų antioksidantų, vitaminų ir proteinų.

 

Sudyta Atlanto silke

Maistinė vertė 100 g valgomosios produkto dalies:

 

Vandens

48,3 g

Vitamino A (retinolio ekv.)

45 µg

 

Sausųjų medžiagų

51,7 g

Vitamino D

8,3 µg

 

 

Baltymų

20,0 g

Vitamino E (tokoferolio ekv.)

2,0 mg

 

 

iš jų:

 

Vitamino B1

0,35 mg

 

 

gyvūninių baltymų

20,0 g

Vitamino B2

0,29 mg

 

 

augalinių baltymų

0,0 g

Niacino (vitamino PP)

3,0 mg

 

 

Riebalų

15,4 g

Niacino ekv.

6,3 mg

 

 

iš jų:

 

Folio rūgšties

5 µg

 

 

sočiųjų riebalų rūgščių

3,09 g

Vitamino B6

0,22 mg

 

 

mononesočiųjų riebalų rūgščių

7,73 g

Vitamino B12

0,6 µg

 

 

polinesočiųjų riebalų rūgščių

2,67 g

Vitamino C

0,0 mg

 

 

Cholesterolio

70 mg

Mineralinių medžiagų:

14,8 g

 

 

Angliavandenių

0,7 g

Natrio

5930 mg

 

 

iš jų:

 

Magnio

39 mg

 

 

krakmolo

0,0 g

Fosforo

341 mg

 

 

cukrų (mono- ir disacharidų)

0,0 g

Kalio

213 mg

 

 

skaidulinių medžiagų

0,0 g

Kalcio

62 mg

 

 

 

 

Geležies

1,1 mg

 

 

 

 

Cinko

0,95 mg

 

 

 

 

Seleno

22 µg

 

 

 

 

Jodo

30,0 µg

 

 

 

 

 

www.dese.lt